„Ar toks aliejus nekenks odai?" - taip skambėjo draugės klausimas, kai pasiūlėme jai išbandyti prieš gerus metus atrastus ir pradėtus naudoti natūralius, nerafinuotus aliejus ir kitas, taip vadinamas, grynąsias medžiagas. Tokie klausimai padeda suvokti, kad mums aiškūs ir suprantami dalykai kitiems gali būti nežinomi... Nes jei geriau pagalvotume, tai suprastume, jog aliejai ar sviestai yra ne kas kita kaip tik absoliučiai kiekvienos veido, kūno priežiūros priemonės sudedamoji dalis, tiktai gerokai „praturtintos" sintetinėmis medžiagomis ir galimai ne aukštos kokybės, o rafinuotais, savo vertingąsias savybes praradusiais aliejais, kurie išsiskiria patraukliai žema kaina, tačiau, jokiu būdu, ne kokybe.

Kita gi draugė prasitarė iki „grabo lentos" būsianti dėkinga už gražėjančią veido odą ir už užrodytus aliejus:) Tokie žodžiai maloniai nuteikia ir įkvepia dalinti tuo, ką atradome ir vis dar atrandame.

Suprantame, jog kosmetikos priemonės - neabejotinai vienas mėgstamiausių žodžių moterų tarpe, tačiau po juo slypi kur kas daugiau nei kremas, tušas ar lūpų blizgesys... Tai visų pirma gausus rinkinys konservantų, dažiklių, kvapiklių ir kitų sintetinių medžiagų. Deja, tai grožio chemija ir tai, ką mes naudojame labai dažnai...

Maždaug 80 proc. kosmetikos gamintojų naudoja parabenus. Tačiau teigti, jog tik jie yra nuodingi, būtų netikslu. Be šio konservanto dar yra tūkstančiai kitų sintetinių medžiagų, kurios naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų odos priežiūros priemonėse. Nereikėtų vengti kažkurios vienos medžiagos, reikia vertinti visumą, o tam reikia daugiau domėtis ir pažinti etiketėje nurodytus ne tik parabenus, bet ir daugelį kitų cheminių medžiagų.

Raginimus skaityti etiketes girdėjome daugybę kartų, bet vis numodavome ranka, nors, kaip suvokiame dabar, visai be reikalo, nes žinant pagrindinius kosmetinius „blogiukus", etikečių šifravimas tampa ne toks jau sudėtingas dalykas.

Keista, bet tuos „blogiukus" radome visose tuo metu naudojamose kūno priežiūros priemonėse. Pamename, kaip be sąžinės graužaties visas kūno priežiūros priemones tiesiog išmetėme ir pakeitėme kitomis - natūraliomis. Keitėme pamažu, pradėdami nuo vaikų kūno priežiūros priemonių, galiausiai pakeitę visas namuose esančias odos priežiūros priemones. Pradžioje tai buvo malonus užsiėmimas, vėliau jis tapo įpročiu, būtinybe, kažkokia liga, kurios, kaip kažkas taikliai išsireiškė, simptomai vis ryškėja, kol pagaliau ji tampa lėtine:)

Gal kosmetikos gaminiai ir nepriskiriami didelio pavojaus gaminiams, kuriuos pavartojus galima iškart mirti, tačiau neigiamas poveikis sveikatai galimas, mažų mažiausiai pasireiškiantis kancerogeniniu, toksiniu, alerginiu poveikiu, sukeliant niežėjimą, bėrimą, odos egzemą.  Be abejonės nukenčia ir išvaizda. Juk akivaizdžiai matosi, kaip atrodo cheminių dažų nualinti ir natūralūs plaukai, pudra padengta dirbtinai atrodanti ir sveika, švytinti, nors ir nelygios spalvos, oda. 

Visuomet svarbus saikas ir realus poreikis. Aplink mus tiek daug kenksmingų dalykų, tad jei jų galime bent kažkur kitur išvengti, kodėl to tiesiog nepadarius?

Nesuvokiame kodėl vyrauja nuomonė, jog natūrali plaukų spalva nemadinga, o raudonu blizgesiu nepateptos lūpos - apsileidimo požymis. Vaikomės standartų, net nesusimąstydami, ar to apskritai reikia. Reikėtų griauti standartus ir suprasti, jog kosmetikos priemonės naudojamos tik tada, kai būtina. Ir visgi, jeigu kremas ir blakstienų tušas - būtinybė, reikia jį rinktis atsargiai.

Pagal kainą apie produkto sudėtį spręsti gana sunku. Garsiausiems kosmetikos gamintojams daug kainuoja prekinis ženklas, reklama. Taip, tikėtina, kad žinomų kosmetikos gamintojų naudojamos technologijos yra pažangesnės, o produkto sudedamosios dalys - kokybiškesnės. Tačiau tiesa viena: naudojami konservantai - tie patys, kaip ir pigios kosmetikos gamintojų.

Būtina žinoti, jog visos sudedamųjų dalių koncentracijos yra išvardytos mažėjimo tvarka, todėl galima nesunkiai pamatyti kurios natūralios ar sintetinės priemonės dominančiame produkte yra didesnis kiekis.

Reikėtų atkreipti dėmesį į konservantus: trietanolaminą, fenoksietanolį, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinoną, parabenus - methyl, butyl, isobutyl, propyl, ethyl ir daugelį kitų cheminių medžiagų.

Propilenglikolis, natrio laurilsulfatas,  butilhidroksitoluenas, dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) ir kt. gali taip pat padaryti nepataisomos žalos organizmui. Tačiau atminkite, kad be šių kenksmingų medžiagų kremai taip lengvai neįsigertų į odą, o prausimosi priemonės ir kūno losjonai nebūtų svaiginančio aromato ir neputotų... Todėl visada pagalvokite, kas vis tik yra svarbiau.

Natūralią kosmetiką sudaro ne kas kita, kaip tik aliejai, sviestai, eteriniai aliejai, ekstraktai ar kitos natūralios medžiagos. Diskusijų kyla svarstant, jei kosmetika yra natūrali, kaip ji išsilaiko ir nesugenda? Tokiu atveju verta žinoti, kad cukrus, greipfrutų sėklų ekstraktas, jojobos aliejus, vitaminas E ar kitos natūralios medžiagos yra puikiausi natūralūs konservantai. Skeptikams siūlome prisiminti kiek ilgai gali išstovėti, pavyzdžiui, mamų gamintos uogienės, kurių ilgą galiojimą lemia būtent cukrus.

Bet kokiu atveju, nežinantiems labai padeda ir ant etiketės esantys sertifikavimo ženklai. Vieni žinomiausių pasaulyje - Ecocert, Soil Association, BDIH, USDA ekologiškos kosmetikos sertifikavimo bendrovės.

Taigi, iš visos širdies siūlome daugiau laiko praleisti prie kosmetikos prekybos centrų lentynų idan nuodugniai perskaitytumėte produktų etiketes, o pirkinius linkėtume rinktis ne pagal aromatą, o pagal sudėtį;)