"Gyvas", švelniai gelsvos spalvos, žemesnėje temperatūroje virstantis tirštu ir matiniu - tai yra geriausios kokybės nerafinuoto šalto spaudimo aliejaus požymiai.
Argano aliejus, dar vadinamas „Baltuoju Maroko auksu" , yra vienas brangiausių augalinės kilmės aliejų pasaulyje. Jo sudėtyje yra apie 80% nesočiųjų riebalų rūgščių. Aliejus naudojamas kosmetikos pramonėje, maistui ir gydymo procedūroms.
Argano aliejus vertinamas kaip rečiausias pasaulyje aliejus.
Argania spinosa medis auga tik pietvakarių Maroke ir niekur kitur pasaulyje! Nykstanti rūšis, saugoma UNESCO.
Iš vieno brandaus medžio per metus gaunama apie 1 litrą aliejaus, kuriam gauti reikia iki 20 val. darbo, spaudžiant rankiniu būdu ir 2 val. - šalto mechaninio spaudimo būdu. Todėl šis aliejus dažnai klastojamas skiedžiant jį pigesniais aliejais.
Argano aliejaus gamyba užsiima vietos moterų (berberių) kooperatyvai. Gaminant senuoju tradiciniu būdu, surinkti vaisiai džiovinami saulės atokaitoje, paskui mechaniniu būdu pašalinamas vaisiaus išorinis apvalkalas. Sėklos iš riešuto išimamos rankiniu būdu daužant jį akmenuku į akmenį, iš kurių rankiniu presu spaudžiamas aliejus.
Nuo senovės šis aliejus buvo prabangiausia Šiaurės Afrikos moterų kosmetikos priemonė. Argano medis auga tiktai Maroko pietvakariuose, niekur kitur pasaulyje jis neaptinkamas. Iš šio medžio vaisių branduolių išgaunamas aliejus, kuriame gausu antioksidantų, karotenoidų, pagrindinių riebiųjų rūgščių (Omega-6 ir Omega-9), tokoferolio (vitamino E), fitosterolio, kurie apsaugo odą nuo senėjimo, maitina ir minkština odą, apsaugo ją nuo raukšlių.
Rekomenduojama. Itin tinka sausos, senstančios, egzemų paveiktos, ištroškusios odos priežiūrai.
Jis yra veiksmingas maitinant ir atgaivinant plaukus (naudojamas kaip plaukų kaukė arba neišplaunama sausų galiukų priemonė) bei stiprinant nagus.
Berberės moterys juo tepa kūdikių, vaikų odą. Apsaugo nuo strijų susidarymo.
Taip pat tinka nuo jaunatviškų spuogų, infekcinių išbėrimų, vyrams vietoje losjono po skutimosi, atliekant masažus, o ypatingai veido.
Argano aliejus puikiai nuvalo tiek akių, tiek veido makiažą - valyti su vandenyje ar hidroliate sudrėkintu vatos diskeliu. Oda lieka ir švari, ir pamaitinta. Galite pasigaminti makiažo valiklį (trys dalys aliejaus, viena dalis rožių arba ramunėlių hidrolato), kurį kiekvieną kartą prieš naudojant reikia suplakti.
Naudojimas. Naudoti ant odos gryną arba maišyti su kitais aliejais vietoje kūno odos drėkintojo ar veido kremo - tereikia ant drėgnų delnų paskirstyti vieną du lašelius aliejaus ir juo tepti odą. Taip naudojamas ir odos tipui tinkamai parinktas aliejus nekemša porų ir "neblizgina" odos, o atvirkščiai - puikiausiai susigeria į odą, drėkindamas ir maitindamas ją.
Sudėtis: ekologiškas argano aliejus (Argania spinosa )
„Ar toks aliejus nekenks odai?" - taip skambėjo draugės klausimas, kai pasiūlėme jai išbandyti prieš gerus metus atrastus ir pradėtus naudoti natūralius, nerafinuotus aliejus ir kitas, taip vadinamas, grynąsias medžiagas. Tokie klausimai padeda suvokti, kad mums aiškūs ir suprantami dalykai kitiems gali būti nežinomi... Nes jei geriau pagalvotume, tai suprastume, jog aliejai ar sviestai yra ne kas kita kaip tik absoliučiai kiekvienos veido, kūno priežiūros priemonės sudedamoji dalis, tiktai gerokai „praturtintos" sintetinėmis medžiagomis ir galimai ne aukštos kokybės, o rafinuotais, savo vertingąsias savybes praradusiais aliejais, kurie išsiskiria patraukliai žema kaina, tačiau, jokiu būdu, ne kokybe.
Kita gi draugė prasitarė iki „grabo lentos" būsianti dėkinga už gražėjančią veido odą ir už užrodytus aliejus:) Tokie žodžiai maloniai nuteikia ir įkvepia dalinti tuo, ką atradome ir vis dar atrandame.
Suprantame, jog kosmetikos priemonės - neabejotinai vienas mėgstamiausių žodžių moterų tarpe, tačiau po juo slypi kur kas daugiau nei kremas, tušas ar lūpų blizgesys... Tai visų pirma gausus rinkinys konservantų, dažiklių, kvapiklių ir kitų sintetinių medžiagų. Deja, tai grožio chemija ir tai, ką mes naudojame labai dažnai...
Maždaug 80 proc. kosmetikos gamintojų naudoja parabenus. Tačiau teigti, jog tik jie yra nuodingi, būtų netikslu. Be šio konservanto dar yra tūkstančiai kitų sintetinių medžiagų, kurios naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų odos priežiūros priemonėse. Nereikėtų vengti kažkurios vienos medžiagos, reikia vertinti visumą, o tam reikia daugiau domėtis ir pažinti etiketėje nurodytus ne tik parabenus, bet ir daugelį kitų cheminių medžiagų.
Raginimus skaityti etiketes girdėjome daugybę kartų, bet vis numodavome ranka, nors, kaip suvokiame dabar, visai be reikalo, nes žinant pagrindinius kosmetinius „blogiukus", etikečių šifravimas tampa ne toks jau sudėtingas dalykas.
Keista, bet tuos „blogiukus" radome visose tuo metu naudojamose kūno priežiūros priemonėse. Pamename, kaip be sąžinės graužaties visas kūno priežiūros priemones tiesiog išmetėme ir pakeitėme kitomis - natūraliomis. Keitėme pamažu, pradėdami nuo vaikų kūno priežiūros priemonių, galiausiai pakeitę visas namuose esančias odos priežiūros priemones. Pradžioje tai buvo malonus užsiėmimas, vėliau jis tapo įpročiu, būtinybe, kažkokia liga, kurios, kaip kažkas taikliai išsireiškė, simptomai vis ryškėja, kol pagaliau ji tampa lėtine:)
Gal kosmetikos gaminiai ir nepriskiriami didelio pavojaus gaminiams, kuriuos pavartojus galima iškart mirti, tačiau neigiamas poveikis sveikatai galimas, mažų mažiausiai pasireiškiantis kancerogeniniu, toksiniu, alerginiu poveikiu, sukeliant niežėjimą, bėrimą, odos egzemą. Be abejonės nukenčia ir išvaizda. Juk akivaizdžiai matosi, kaip atrodo cheminių dažų nualinti ir natūralūs plaukai, pudra padengta dirbtinai atrodanti ir sveika, švytinti, nors ir nelygios spalvos, oda.
Visuomet svarbus saikas ir realus poreikis. Aplink mus tiek daug kenksmingų dalykų, tad jei jų galime bent kažkur kitur išvengti, kodėl to tiesiog nepadarius?
Nesuvokiame kodėl vyrauja nuomonė, jog natūrali plaukų spalva nemadinga, o raudonu blizgesiu nepateptos lūpos - apsileidimo požymis. Vaikomės standartų, net nesusimąstydami, ar to apskritai reikia. Reikėtų griauti standartus ir suprasti, jog kosmetikos priemonės naudojamos tik tada, kai būtina. Ir visgi, jeigu kremas ir blakstienų tušas - būtinybė, reikia jį rinktis atsargiai.
Pagal kainą apie produkto sudėtį spręsti gana sunku. Garsiausiems kosmetikos gamintojams daug kainuoja prekinis ženklas, reklama. Taip, tikėtina, kad žinomų kosmetikos gamintojų naudojamos technologijos yra pažangesnės, o produkto sudedamosios dalys - kokybiškesnės. Tačiau tiesa viena: naudojami konservantai - tie patys, kaip ir pigios kosmetikos gamintojų.
Būtina žinoti, jog visos sudedamųjų dalių koncentracijos yra išvardytos mažėjimo tvarka, todėl galima nesunkiai pamatyti kurios natūralios ar sintetinės priemonės dominančiame produkte yra didesnis kiekis.
Reikėtų atkreipti dėmesį į konservantus: trietanolaminą, fenoksietanolį, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinoną, parabenus - methyl, butyl, isobutyl, propyl, ethyl ir daugelį kitų cheminių medžiagų.
Propilenglikolis, natrio laurilsulfatas, butilhidroksitoluenas, dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) ir kt. gali taip pat padaryti nepataisomos žalos organizmui. Tačiau atminkite, kad be šių kenksmingų medžiagų kremai taip lengvai neįsigertų į odą, o prausimosi priemonės ir kūno losjonai nebūtų svaiginančio aromato ir neputotų... Todėl visada pagalvokite, kas vis tik yra svarbiau.
Natūralią kosmetiką sudaro ne kas kita, kaip tik aliejai, sviestai, eteriniai aliejai, ekstraktai ar kitos natūralios medžiagos. Diskusijų kyla svarstant, jei kosmetika yra natūrali, kaip ji išsilaiko ir nesugenda? Tokiu atveju verta žinoti, kad cukrus, greipfrutų sėklų ekstraktas, jojobos aliejus, vitaminas E ar kitos natūralios medžiagos yra puikiausi natūralūs konservantai. Skeptikams siūlome prisiminti kiek ilgai gali išstovėti, pavyzdžiui, mamų gamintos uogienės, kurių ilgą galiojimą lemia būtent cukrus.
Bet kokiu atveju, nežinantiems labai padeda ir ant etiketės esantys sertifikavimo ženklai. Vieni žinomiausių pasaulyje - Ecocert, Soil Association, BDIH, USDA ekologiškos kosmetikos sertifikavimo bendrovės.
Taigi, iš visos širdies siūlome daugiau laiko praleisti prie kosmetikos prekybos centrų lentynų idan nuodugniai perskaitytumėte produktų etiketes, o pirkinius linkėtume rinktis ne pagal aromatą, o pagal sudėtį;)